puvėsinis

puvėsìnis, -ė adj. (2) 1. Mt susidedantis, susidarantis iš puvėsių, puvenų: Puvėsinę žemę iš miško, nuo skiedryno reikia pirmiaus išvėdinti rš. 2. augantis ant puvėsių: Grybas puvėsìnis – medžiaga supūsta, o anas auga Dv.